Apie 6 sigmas

Hello world! Please change me in Site Preferences -> This Category/Section -> Lower Description Bar

“6 sigmų” tikslas – kelti kompanijos pelningumą, mažinant parametrų, susijusių su pelnu, nepageidautinus svyravimus (t. y., nuokrypius nuo optimalios reikšmės). Taikomi gamybos procesų analizės, optimizavimo, stebėjimo ir valdymo metodų rinkiniai, kurie susisteminti į vieną efektyvią, gerai struktūrizuotą, sistemą gamybos procesų veikimui.

Įvaldę šią metodiką galėsite:

  • Įvertinti savo įmonės pelningumo potencialą;
  • Įvertinsite duomenų ir informacijos svarbą, bei išmoksite juos „skaityti“;
  • Įgysite tvirtus procesų veikimo kokybės pagrindus bei išmoksite, kaip ją matuoti, naudojant tokius universalius matus kaip „sigma reitingas“ ar procesų „gebos indeksai“;
  • Suprasite procesų matematinio modeliavimo galią;
  • Problemas spręsite remdamiesi duomenų analize, o ne praktikos bagažu;
  • Suprasite kur, ką ir kaip optimizuoti savo įmonėje bei atskiruose procesuose;
  • Išmoksite susieti procesų veikimo kokybę su pelningumu.

Apibrėžimas

“6 Sigmos” – tai statistiniais matematiniais metodais paremta procesų veikimo/darbo kokybės gerinimo metodologija. “6 sigmų” tikslas – kelti kompanijos pelningumą mažinant parametrų, susijusių su pelnu, nepageidautinus svyravimus (t. y., nuokrypius nuo optimalios reikšmės). Pagrindinė idėja – sumažinti esminių, su kokybe ar proceso pelningumu susijusių, parametrų nepageidautinus svyravimus.

Tai labai aiškiai apibrėžta sistema, kaip gerinti procesų veikimo kokybę (t. y., mažinti nepageidautinus svyravimus), kur projektų tikslingumas vertinamas atsižvelgiant į realią ekonominę naudą.

Kilmė

  • “Šešių Sigmų” kaip pasiskirsytmo (dispersijos) mato šaknis galima atsekti iki Karlo Frederiko Gauso.
  • Statistinio Procesų Valdymo idėjos pradininku laikomas Volteris Šiuartas (Walter Shewhart).
  • Vėliau procesų kokybės valdymo vystymuisi stipriai darė įtaką amerikiečių profesorius Edvardas Demingas.
  • “Šešių Sigmų” kokybės valdymo sistemos pradininkas yra Motorolos korporacijos inžinierius Bilas Smitas (Bill Smith).

„Šešių Sigmų“ sėkmės priežastys

  • „6 Sigmos“ tiesiogiai daro įtaką kompanijos pelningumui, lengva įvertinti investicijų grąžą;
  • “6 Sigmų“ strategija yra orientuota į svarbiausių problemų sprendimą, t. y., į didžiausią pelną galinčius atnešti projektus;
  • „6 Sigmos“ tobulina kertinius procesus, kurie iš esmės sudaro įmonės ilgalaikės sėkmės pagrindą;
  • „6 Sigmos“ kelia darbuotojų efektyvumą visoje kompanijoje. Jos suteikia darbuotojams įrankius ir bendrą techninę kalbą, leidžiančią efektyviai valdyti bei tobulinti svarbius procesus.
  • Tai labai lanksti sistema, ją galima taikyti vienam, keliems ar visiems įmonės procesams, priklausomai nuo situacijos;
  • Remiasi duomenų analize ir faktais;
  • Geriausia metodika sprendžiant trumpalaikius uždavinius;
  • Minimali dokumentacija;
  • Nebūtini dideli ištekliai;
  • „Šešios Sigmos“ yra žemos rizikos investicija. Grąža dažniausiai ženkliai viršija investicijas.

“Sigmų” lygiai
Sigmų lygis pasako, kiek standartinių nuokrypių sutelpa tarp vidutinės parametro reikšmės ir kokybės ribos

standartinis-nuokrypis

Daugelis kompanijų prieš “6 Sigmų” taikymą dirbo 1-2 sigmų lygyje. 3-5 s yra pasiekiamas tikslas daugeliui kompanijų.

lygiai

Kaip „6 sigmos“ uždirba pinigus (neutralus pavyzdys)

uzdarbis

Kaip pavyzdį paimkime uosto krovos kompaniją perkraunančią trąšas (pavyzdys išgalvotas).

Tarkime trąšos yra kraunamos į laivus kranu, kuris maksimaliai gali kelti 13 t (max masę riboja lino stiprumas). Trąšas į krano keliamą konteinerį automatiškai dozuoja tam skirtas dozatorius. Sakykim, dozatoriaus pakraunamų trąšų masė svyruoja pagal normalųjį skirstinį, kurio standartinis nuokrypis yra lygus vienai tonai s = 1t, žiūr. pav. 18. Tarkime, krane įtaisyta maksimalios masės viršijimo signalizacija, ir jei ji suveikia, dalį trąšų darbuotojai turi iš konteinerio nupilti rankiniu būdu. Tokiu atveju, kompanijos darbuotojams protinga būtų sureguliuoti dozatorių taip, kad vidutinė įpilama trąšų masė būtų apie tris standartinius nuokrypius mažesnė, nei maksimaliai leidžiama. Tada pakraunama masė retai viršytų leistiną, tik apie 1,3 karto iš tūkstančio, ir darbuotojams nereikėtų dažnai nupilinėti konteinerio, kai tokiu atveju yra prarandamas laikas bei sumažėja perkrovos pajėgumas. Taigi vidutinės masės vidurkis turėtų būti apie msenas = 10 t, kaip pavaizduota pavyzdyje (pirmi 500 taškų/perkrovimų). Tačiau taip vykdant krovą, prarandama daug pelno, kadangi su kiekvienu perkrovimu yra perkraunama trimis tonomis mažiau, nei įmanoma. Tarkim, kompanija pravedė “6 Sigmų” projektą ir pagerino dozatoriaus darbą. Dabar pakraunama masė svyruoja mažiau s = 0,6 t , todėl dozatorių galima nureguliuoti taip, kad vidutinė įpilamų trąšų masė būtų didesnė, nei 10 t (ši nauja krova atitiktų atkarpą nuo 500 iki 1000 pavyzdyje).  Tiksliau, trys standartiniai nuokrypiai dabar yra lygus 1,8 t, tad vidutinė masė galėtų būti pakelta iki 11,2 t. Akivaizdu, kad naujas krovos procesas daug našesnis. Kiekvienu kartu perkraunama 1,2 t daugiau trąšų. Tarkim, per 8 darbo valandas kranistas atlieka 100 perkrovimų. Tokiu atveju prie seno krovos proceso būtų perkrauta 1000 t, o prie naujo 1200 t per dieną. Sakykim, už 1 t perkrauto produkto mokama 10 Lt, tuomet per metus (imant 360 dienų) pirmu atveju būtų uždirbama 3.600.000 Lt, o antru 4.320.000 Lt. Taigi atlikus aptartą dozatoriaus patobulinimą būtų uždirbama 720.000 Lt papildomų pajamų per metus iš vieno krano. Savaime suprantama, kad toliau gerinant dozatoriaus darbą būtų galima kelti krovos pajėgumus ir gauti vis didesnį pelną.