Lean sistema

Hello world! Please change me in Site Preferences -> This Category/Section -> Lower Description Bar

Tai sistematiškas būdas procesams optimizuoti, kuris remiasi principu, kad bet kokiam darbe yra padaroma vertės nekuriančių žingsnių, kurie vadinami proceso “šiukšlėmis” (vertinys iš Japoniško žodžio MUDA).

Tikslas – pašalinti visus vertės nekuriančius veiksnius (“šiukšles”) iš procesų:

  • Nustatant “šiukšlių” šaltinius;
  • Suplanuojant jų pašalinimą;
  • Naudojant Lean ir „Šešias sigmas”;
  • Įdiegiant atitinkamą kontrolės sistemą, kuri atlieka “šiukšlių” atsiradimo prevenciją;

Kilmė

Ši metodika kildinama nuo Taiichi Ohno iš Toyota ir Shigeo Shingo 1940-1950 metais sukūrė sistemą, kuri vėliau buvo žinoma kaip Toyota Production System, šiandien ji dar vadinama Toyota Manufacturing. Vėliau James Womack atliko lyginamąja studiją tarp Vokietijos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos sistemų ir apibendrinio savo knygoje „The Machine That Changed the World“ (1990m.) , o 1996m. kartu su Dan Jones išleido knygą Lean Thinking.
Lean (angl. k.) – taupus, liesas;
Vaizdžiai kalbant, pagrindinis/iai įmonės procesas/ai yra apaugę juos aptarnaujančiais šalutiniai procesais (riebalais). Tikslas būtų – stiprinti raumenys (efektyvinant pagrindinio proceso veikimą) ir mažinti riebalų sluoksnį (t.y. šalutiniai procesai turi būti atliekami greitai, su mažiausiom sąnaudom ir tik tiek kiek reikia).

Lean sistema kategorizuoja šiuos procesų „šiukšlių“ tipus:

  • Taisymas/koregavimas
  • Produkcijos perteklius
  • Bereikalingas darbas
  • Bereikalingas daiktų judėjimas
  • Bereikalingas žmonių ir įrangos judėjimas
  • Bereikalingas inventorius
  • Laukimas/prastovos

Kartais pridedamos papildomos MUDA (“šiukšlių) formos

  • Talentų neišnaudojimas
  • Darbų saugos trūkumas
  • Bet koks remontas

Bendra Lean sistemos įgyvendinimo įmonėje schema būtų tokia:

Pirmas žingsnis – pasirinkti produktą ar produktų grupę (paslaugą ar paslaugų grupę). Taip pat nustatyti projekto apimtį bei procesus, kuriuos jis apims.

Antras žingsnis – nustatyti esamą situaciją. Užtikrinti informaciją ir duomenis, kurie atspindėtų realią situaciją, nes ja remiantis bus sudaromas siekiamas “procesų žemėlapis”; Šiame etape sudaromos 1, 2 ir pagal poreikį dar smulkesnes procesų schemos, TIPIK, “swim line”, “value stream” bei kitos, pagal poreikį, procesų schemos. Siekiama situacija kuriama remiantis esama, pagal numatomus tobulinimo projektus ir planus;  Pagal poreikį gali būtų naudojamos „kaizen“, poka yoke“, „kanban“, 3MU, 4M, 5W – 1H ir kitos procesų tobulinimo metodikos.

Paskutinis žingsnis – užtikrinti, kad būtų pasiektas tobulinimo planas ir vizija, kurie realiai optimizuotų kaštus, ciklo laiką ir kokybę.

droppedImage

Lean sėkmės priežastys:

  • Mažina įmonės savikainą (tiek plačiąja, tiek siaurąja prasme);
  • Užtikrina tolygų procesų veikimą ir mažina užsakymo vykdymo laiką;
  • Mažina reguliavimo nesilaikymo riziką;
  • Padeda sekti kliento reikalavimu proceso etapuose;
  • Užtikrina veiklos kokybę;
  • Užtikrina darbuotojų moralę ir atsakomybę;
  • Remiasi duomenų analize ir ekonominio efekto skaičiavimu.

Lean metodika remiasi penkiais principais, kurie padeda nukreipti vadovybės veiksmus sėkmės link:

  1. Vertė (value). Tai pamatas vertės srautui (value stream), kuris nusako, už ką klientas yra pasiruošęs mokėti.
  2. Vertės srautas (The value stream). Tai procesų žemėlapio sudarymas ir identifikavimas visų specifinių veiksmų, reikalingų tam, kad eliminuotumėte vertės nekuriančius veiksmus iš sistemos, remiantis kliento naudos principu.
  3. Tėkmė (flow). Eliminuoti visus proceso trikdžius tam, kad padarytumėte vertės srauto “tėkmę” be pertraukimų.
  4. Traukimas (pull). Tai gebėjimas supaprastinti ir racionalizuoti gamybą ir procesus nuo koncepcinio modelio link realaus įgyvendinimo, remiantis kliento naudos principu.
  5. Tobulinimas (perfection). Tai gebėjimas palaikyti ir propaguoti darymą gerai iš pirmo karto per nuolatines tobulinimo pastangas.